Gyvenamųjų patalpų ventiliacja

DUK » Gyvenamųjų patalpų ventiliacja

Pagrindinė gyvenamųjų patalpų reikiamų higienos sąlygų palaikymo priemonė yra natūrali oro apykaita. Šiuo metu statant gyvenamuosius namus, taikoma ši butų ventiliavimo sistema:

  • Oras ištraukiamas natūraliu (arba priverstiniu) būdu tiesiogiai iš didžiausio užterštumo zonos (iš virtuvių ir sanitarinių patalpų) per ventiliacijos kanalus.
  • Jis pakeičiamas išorės oru, patenkančiu per išorinių atitvarų nehermetiškas vietas, vėdinant visas buto patalpas, nepriklausomai nuo žmogaus.
  • Veikiant išorės veiksniams, pastate vyksta slėgių pasiskirstymas, priklausantis nuo pastato geometrinės formos ir jo aerodinaminės charakteristikos, patalpų aukščio ir vidaus bei išorės temperatūrų skirtumo, atskirų aukštų arba patalpų grupių izoliacijos viena nuo kitos lygio.

Šaltuoju metų laikotarpiu, nesant vėjo, apatinėje pastato arba patalpų dalyje per bet kokius atitvarų konstrukcijų nesandarumus ir angas į patalpų vidų patenka šaltas išorės oras (vyksta infiltracija), o viršutinėje dalyje, kur susidaro perteklinis slėgis, palyginti su atmosferos, šiltas oras pašalinamas į išorę (vyksta eksfiltracija). Pučiant vėjui, priešvėjinėje pastato pusėje susidaro patvanka, o perteklinis statinis slėgis atsiranda ant išorinių atitvarų paviršių. Užuovėjinėje pusėje susidaro iškrova, ir statinis slėgis sumažėja. Dėl to priešvėjinėje pusėje vėjas padidina infiltraciją, o užuovėjinėje – ją sumažina.

Tinkamas patalpų šildymas, vėdinimas bei jose palaikoma švara padeda sukurti mikroklimatą, tinkamiausią žmogaus veiklai ir sveikatai.

Būtina iš anksto pasirūpinti vėdinimo sistema, ypač projektuojant mažaaukščius pastatus, kitu atveju natūralus oro judėjimas (infiltracija-eksfiltracija) gali sukelti diskomfortą ir papildomus rūpesčius (tame tarpe šilumos nuostolius).